Terminai lietuvių kalba

Socialinės ir sveikatos apsaugos įstaigų veiklos išlaidos.

Asmuo, turintis pagalbos teikimo gimdyvėms bei kūdikių priežiūros kvalifikaciją.

Pinigai, mokami kaip darbo užmokestis arba atlyginimas.

Pinigai, kuriuos pagal įstatymą tėvai ar kuris iš jų moka vaikams ar vaikai – tėvams išlaikyti.

Sveikatos priežiūra, teikiama neguldant paciento į ligoninę.

Ligoninės padalinys arba atskira gydymo įstai­ga, teikianti ambulatorinę sveikatos priežiūrą.

Pacientas, kuriam sveikatos priežiūros įstaigoje ar namuose teikiamas nesudėtingas gydymas, konsultacijos, patarimai ir panašiai, į ligoninę jis neguldomas.

Tam tikro amžiaus žmonių visuma (nustatoma amžiaus tarpais, pavyzdžiui, 0–4 metų arba kitaip – vaikai, pensininkai ir pan.).

Mažiausio ir (arba) didžiausio amžiaus nustatymas kuriuo nors tikslu.

Mažiausias ir didžiausias kuriuo nors tikslu nustatytas amžius, pavyzdžiui, pensinio senatvės draudimo sistemoje.

Žr. šalutinis darbas

Sveikatos priežiūra, teikiama ligoninėse pacientams, kuriems visą parą būtinas gydymas ar nuolatinė medicinos priežiūra.

Socialiniu draudimu apdraustas asmuo, už kurį įmokas į draudimo fondą moka valstybė.

Fizinis arba juridinis asmuo, kuriam teikiamos draudimo garantijos (tiek draudimo liudijimo savininkui, tiek ir kitiems asmenims, gaunantiems išmokas pagal draudimo sąlygas).

Kreipimasis į aukštesnę instanciją, prašant iš naujo svarstyti kokį sprendimą.

Išmoka, kuri yra priskiriama prie pajamų, iš kurių skaičiuojami mokesčiai.

Nuošimčiais reiškiama gyventojų dalis, kuriai garantuojama socialinė apsauga tam tikros rizikos atvejais.

Įgimtas neįgalumas, suteikiantis teisę į tam tikras socialines išmokas.

Socialinio draudimo sistemoje – būklė, kurioje sveikas ir darbingas asmuo dedasi nesveikas ir nedarbingas, norėdamas gauti atitinkamas išmokas.

Kaupimas santaupų, kuriomis asmenys nori sau garantuoti tvirtą materialinę padėtį ligos, inva­lidumo, nedarbo atvejais, senatvėje ar sukūrus šeimą bei siekiant aprūpinti šeimos narius.

Pensininko arba apdraustojo asmens sutuok­tinis, vaikai ir kiti išlaikytiniai, taip pat pasi­likę po jo mirties.

Pašalpa, mokama asmeniui atsižvelgiant tik į jo paties padėtį (neatsižvelgiama į šeimos sudėtį ar išlaikytinius).

Pačių gyventojų išlaidos už sveikatos priežiūros paslaugas bei savanorišką sveikatos draudimą.

Priemonės (paprastai mokesčių lengvatos), kuriomis asmenys skatinami taupyti.

Asmens pensijos skaičiavimo formulės dalis.

Valstybės pripažįstamų fizinių ar juridinių asmenų veikla, kuria siekiama laiku nustatyti asmens sveikatos sutrikimus, užkirsti jiems kelią ir padėti asmeniui atgauti bei sustiprinti sveikatą.

Asmuo, neturintis jokios valstybės pilietybės.

Įmokų mokėjimas už nemokėtus laikotarpius, norint padidinti paskirtos pensijos dydį.

Išmoka, kuri pradedama mokėti ne nuo skyrimo laiko.

Pensija, kuri paties asmens prašymu (papras­tai norint ateityje gauti didesnę pensiją) pra­dedama mokėti ne iš karto sulaukus įprasto pensinio amžiaus, bet vėliau.

Atleidimas nuo įsipareigojimo, skolos arba atsakomybės.

Darbo užmokestis, mokamas už atostogų laiką.

Piniginė išmoka, kuria iš dalies padengiamos atostogų išlaidos.

Galutinis reabilitacijos tarpsnis, kurio metu invalidas įdarbinamas atsižvelgiant į jo amžių, kvalifikaciją, patirtį bei sugebėjimus.

1) Privalomųjų santaupų kaupimo sistema, pagal kurią darbuotojo ir darbdavio įmokos kaupiamos iki darbuotojo darbo sutarties nutraukimo, o po to išmokama vienkartinė išmoka iš sukauptų lėšų.

Galiojančio įstatymo, įsakymo ar kito teisės akto panaikinimas.

Oficialus privačios draudimo įmonės (draudiko) nesutikimas ką apdrausti, pavyzdžiui, dėl didelės rizikos.

Tėvas (motina), gyvenantis (-i) atskirai nuo vaiko.

Darbuotojas, dirbantis nenuolatinius, atsitikti­nius, dažnai sezoninius darbus tik kelias dienas arba savaites be galimybės darbą pratęsti, o atly­ginimą paprastai gaunantis už darbo valandas.

Valdininkų bei išrinktų asmenų turėjimas atsiskaityti už savo veiklą.

Fizinio ar juridinio asmens veikimas kito asmens vardu pagal suteiktus įgaliojimus.

Institucijos veiklos bei dokumentų tvarkymo įvertinimas, atliekamas ekspertų.

Didžiausias skaičius, dydis ar ilgiausias laikotarpis.

Iš anksto duodama atlyginimo ar ko kito dalis.

Svarbiausioji išmoka, prie kurios gali būti pridedama papildomų išmokų.

Valstybės nustatytas vaistų kainos dydis, kuriuo remiantis skaičiuojama pacientų išlaidų vaistams kompensacija.

Nuostata, kad valstybės nustatoma bazinė (pamatinė) pensija turi viršyti minimalų gyvenimo lygį.

Valstybės nustatomas atlyginimo normatyvas, pagal kurį skaičiuojamos įvairios išmokos, darbo užmokestis.

Pensinio aprūpinimo sistema, pagal kurią senat­vėje mokama palyginti nedidelė ir visiems gy­ventojams vienoda pensija; skiriasi nuo tų siste­mų, kuriose pensijos dydis yra susietas su kitais veiksniais, pavyzdžiui, su uždarbiu bei įmokomis.

Išmoka, mokama ne savo noru be darbo likusiems asmenims (išskyrus savarankiškai dirbančius) iš Užimtumo fondo lėšų, kurias sudaro darbuotojų ir darbdavių valstybinio draudimo įmokos.

Asmuo, įregistruotas kaip neturintis darbo, kuriam dalis pajamų kompensuojama bedarbio išmokos pavidalu.

Neturintis darbo, bet jo ieškantis ir pasirengęs dirbti darbingo amžiaus asmuo.

Asmuo, neturintis būsto.

Šeimos nariai, gyvenantys tame pačiame būste.

Vokietijoje įstatymo nustatyta apdraustojo pareiga bendradarbiauti su socialinio draudi­mo institucijomis, kai šios renka informaciją.

Būstas, kuriame gyvena ir kuriuo naudojasi du ar daugiau asmenų iš skirtingų šeimų.

Šalies mokesčių (išskyrus socialinio draudimo įmokas) sistema.

Rodiklis, kurį sudaro gimusių gyvų vaikų ir gyventojų skaičiaus santykis nustatytu laiko­tarpiu (pavyzdžiui, metinis valstybėje gimusių vaikų skaičius tūkstančiui gyventojų).

Išmokos dydis neatskaičius mokesčių ir įmokų.

Rodiklis, kurį sudaro mirimų skaičiaus santykis su gyventojų skaičiumi nustatytu laikotarpiu.

Valdymas, kurio institucijas sudaro darbdavių bei darbuotojų atstovai.

Invalidų darbingumo tikrinimas dėl galėjimo dirbti bet kokį darbą (ne tik tą, kurį žmogus dirbo iki invalidumo nustatymo).

Bendruomenėje dirbantis gydytojas, gydantis įvairias ligas; skiriamas nuo gydytojo specialisto.

Žmonių grupė, daugiau ar mažiau susijusi teritoriniu ir socialiniu atžvilgiu, vienijama bendrų interesų bei tikslų.

Buitinė, medicinos bei socialinė bendruome­nės pagalba pagyvenusiam, susirgusiam arba neįgaliam asmeniui, kuris dėl to gali gyventi savo namuose, o ne specialiose įstaigose (pavyzdžiui, ligoninėje, senelių namuose).

Padėtis, kai nebelieka išteklių maistui, būstui ir pan.

Socialinės apsaugos sistema, sukurta pagal Didžiosios Britanijos ekonomisto Viljamo Henrio Beveridžo (William Henry Beveridge, 1879–1963) pasiūlymus, kai pašalpų (išmokų) dydis priklauso nuo poreikių ir iš esmės nėra susijęs su mokėtomis įmokomis.

Socialinės apsaugos sistema, sukurta pagal Vo­kietijos valstybės vadovo Oto Bismarko (Otto von Bismarck, 1815–1898) pasiūlymus, kai valstybės tikslas yra rūpintis visų gyven­tojų gerove, ypač palaikant labiausiai remti­nus gyventojus ir pasitelkiant tam tikras insti­tucijas bei bendruomenės išteklius. Nuo Beve­ridžo modelio skiriasi tuo, kad išmokų dydis paprastai yra susijęs su mokėtų įmokų dydžiu.

Išlaidų ir pajamų skirtumas, susidarantis, kai fondo biudžeto išlaidos viršija pajamas.

Buities paslaugos, teikiamos savo namuose gyvenantiems asmenims, dėl ligos, invalidu­mo arba senatvės negalintiems apsipirkti, pasitaisyti valgio, tvarkyti namų ir pan.

LT dalinis gyvenamųjų patalpų šildymo, karšto vandens ir kitų išlaidų apmokėjimas mažas pajamas turinčioms šeimoms.

1) Subsidija, teikiama būstui įsigyti.

Mažiausias nustatytas laiko tarpas, kurį asmuo turi būti apdraustas, kad įgytų teisę į išmokas.

Mažiausias nustatytas laiko tarpas, kurį reikia mokėti įmokas, norint įgyti teisę į išmokas.

Sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pagrindiniams būtiniesiems medicininiams gyventojų poreikiams tenkinti.

Socialinio draudimo sistemos reikalavimai, lemiantys asmens teisės į išmoką įgijimą.

Asmens priklausymas prie ribinių (periferinių) socialinių grupių, kurios labai skiriasi nuo visuomenės daugumos gyvenimo būdu ir dėl to neįsilieja į socialines struktūras.

Socialinės apsaugos sistemos tvarkymas iš vieno centro.

Nedarbas, priklausantis nuo ekonominių ciklų kaitos.

Darbingas asmuo, dėl darbo stokos priverstas dirbti ne visą darbo laiką.

Darbas, kuris trunka tik dalį darbo dienos arba darbo savaitės.

Asmuo, kuris nepriklauso prie visiškai užimtų darbuotojų grupės ir dirba tik darbo dienos arba savaitės dalį (pavyzdžiui, paslaugų sri­ties darbuotojai); šių asmenų teisės į pašalpas, susijusias su užimtumu, gali būti ribotos. Da­linio užimtumo apibūdinimas taip pat yra svar­bus turint galvoje įprastą reikalavimą socialinių pašalpų gavėjams dirbti ne visą darbo laiką.

Dalies visų patirtų nuostolių apmokėjimas, priklausantis nuo draudimo sąlygų.

Bendri asmenų, organizacijų veiksmai arba aktyvus jų įsitraukimas į veiklą.

Būtinų dalyvio įsipareigojimų nebevykdymas.

Būtini reikalavimai, suteikiantys galimybę asmeniui ar organizacijai dalyvauti sistemoje.

Darbas (taip pat darbas namuose) per atstumą naudojant ryšių ir (arba) kompiuterių tinklus.

Įmokos, kurias darbdavys moka socialinio draudimo sistemai darbuotojo vardu.

Iš darbdavio gaunama dėl laikinojo nedarbin­gumo prarasto uždarbio kompensacija, kuri mokama darbuotojui atlyginimo pavidalu jo laikinojo nedarbingumo metu.

Fizinis ar juridinis asmuo, kuris samdo (įdarbina) asmenis tam tikram darbui atlikti.

Riboto darbingumo asmenų grąžinimas į dar­bą teikiant tuo reikalu paramą bei mažinant galimas kliūtis.

Nustatyto amžiaus asmuo, turintis pakankamai sveikatos ir jėgų dirbti.

Sveikatos bei pajėgumo lygis, kurio pakanka dirbti.

Po dalinio darbingumo netekimo išlikęs ribotas asmens galėjimas dirbti.

Visiškas arba dalinis darbingumo praradimas (nuolatinis arba trunkantis ir po ligos išmokų mokėjimo pabaigos), kuris riboja asmens galimybes verstis veikla, duodančia pajamų.

Tikimybė, kad asmuo pasidarys nedarbingas.

Netekto darbingumo apskaičiavimas vieneto dalimis arba nuošimčiais po nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgus profesine liga.

Žr. darbingumo netekties koeficientas

LT valstybinė įstaiga, atsakinga už valstybės teikiamų gyventojų užimtumo garantijų darbo rinkoje įgyvendinimą.

Asmuo, kuris stengiasi susirasti darbą; dažnai tokio asmens padėties pripažinimą lemia registravimasis darbo biržoje.

LT valstybės pareigūnas, atliekantis darbų saugos, sveikatos apsaugos bei darbo santy­kius nustatančių teisės aktų vykdymo kontrolę.

Bendrosios darbdavio išlaidos darbo jėgai samdyti, taip pat darbo užmokestis, papildo­mos priemokos ir priedai, socialinio draudi­mo ir draudimo įmokos, laikinojo nedar­bin­gumo išmokos ir pan.

Dirbantys bei nedirbantys, bet norintys įsidarbinti gyventojai.

Veikliųjų gyventojų dalyvavimas ekonominė­je veikloje bei pasirengimas jai. Užimtumo lygį šalyje lemia moterų ekonominio aktyvu­mo rodikliai, pensinis amžius bei dieninio mokymosi mastas.

Laikas, kurį asmuo dirba fizinį arba protinį darbą ar atlieka pareigas; išreiškiamas valandų skaičiumi arba kaip darbo pradžios ir pabaigos ribos.

Išmoka, mokama darbuotojui, netekusiam darbingumo dėl su darbu susijusio sveikatos sugadinimo, siekiant atlyginti jam padarytą žalą; nukentėjėlio mirties atveju kompensa­cija mokama jo šeimai.

Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgęs profesine liga.

Visuma priemonių ir veiksmų, kuriais ieškoma darbo.

Darbo jėgos pasiūla ir paklausa.

Valstybės taikomos priemonės užimtumui skatinti (pavyzdžiui, darbo vietų steigimas, profesinis mokymas ir pan.) bei norintiems įsidarbinti asmenims palaikyti (pavyzdžiui, finansinės paramos bedarbiams teikimas).

Darbo aplinka, jo pobūdis, darbo ir poilsio tvarka, psichologinis darbovietės klimatas, turintys tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, sveikatai.

LT darbuotojo ir darbdavio susitarimas, ku­riuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, o darbda­vys įsipareigoja mokėti darbo užmokestį bei sudaryti tinkamas darbo sąlygas.

Per kolektyvines derybas pasiekiamas susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio.

Valstybės priemoka darbo užmokesčiui padidinti.

Vykdymas priemonių, skirtų naujoms darbo vietoms steigti didinant bei perskirstant investicijas į darbui imlias ekonominės veiklos sritis ar įmones.

Darbdaviui teikiama subsidija, kuria remiamos naujai steigiamos darbo vietos.

Priemonių, kuriomis laiduojama sveikata ir sauga darbovietėse, visuma.

Visos priemonės, kurių imamasi ar numatoma imtis bet kurioje įmonės darbo vietoje tam, kad apsaugotų darbuotojus nuo profesinės rizikos arba ją sumažintų.

Valstybės pareigūnas, atliekantis norminių darbų saugos aktų vykdymo kontrolę (tikrinantis darbo patalpas ir įrangą, atliekantis tyrimus, nagrinėjantis dokumentus ir pan.).

Visuma įstatymų, kuriais tvarkoma darbų sauga ir sveikatos apsauga.

Sisteminiai tyrimai, kuriais siekiama įvertinti riziką bei pavojus, susijusius su skirtinga profesine veikla (skiriami užduočių atlikimo tarpsniai specifinei rizikai nustatyti).

Asmuo, kuris persikelia iš vienos valstybės į kitą, ieškodamas darbo arba dėl savo darbinės veiklos.

Žr. darbuotojas migrantas

Asmuo, dirbantis ne toje valstybėje, kurios pilietybę turi.

Dirbantis ir už tai atlyginimą gaunantis asmuo.

Socialinio draudimo įmokos, kurias moka pats darbuotojas.

Tarptautinė daugiau negu dviejų valstybių sutartis, sudaryta migrantų socialiniam aprūpinimui derinti.

Sutartis, kurią sudaro daugiau nei dvi valstybės.

Šeima, kurioje vaikų skaičius viršija šalies vidurkį; remti tokias šeimas yra vienas iš socialinės apsaugos tikslų.

Gyventojų skaičiaus ir sudėties numatymas remiantis prielaidomis apie mirtingumą, gimstamumą bei kilnojimąsi.

Gyventojų pasiskirstymas pagal amžių, lytį, šeimos, socialinę bei ekonominę padėtį ir pan.

Darbdavio (jų bendrovių) bei profesinės są­jungos (jų susivienijimų) derėjimasis dėl dar­bo užmokesčio ir kitų kolektyvinės sutarties sąlygų.

Draudiko atžvilgiu – didelė tikimybė, kad dėl draudžiamojo įvykio reikės didelių draudimo išmokų (tokia yra, pavyzdžiui, invalidumo rizika).

Išmokų riba, kurios negalima viršyti , nepai­sant apskaičiuotos bendrosios išmokų sumos, kurią asmuo arba šeima turi teisę gauti.

Draudiko atžvilgiu – atvejai, kuriais apdraus­tasis asmuo turi didelę tikimybę patekti į draudžiamąjį įvykį ir tai lemtų išskirtinai didelę draudimo išmoką.

Nustatyta didžiausia senatvės pensija, kurią gali garantuoti pensinio draudimo sistemos.

Valstybės nustatyta viršutinė kainos už tam tikrą vaistą riba.

Specialus ligoninės skyrius, kuriame pacien­tas dieną gydomas stacionariai, o nakčiai išleidžiamas į namus ar kitur.

Piniginė ar natūrinė pašalpa, apskaičiuota kiekvienai pašalpos mokėjimo dienai.

Pensininkas, dirbantis pagal darbo sutartį arba savarankiškai.

Asmens teisių ribojimas arba atėmimas dėl rasės, tautybės, religijos, amžiaus, lyties ar pan.

Pagyvenusių žmonių teisių ribojimas dėl amžiaus.

Praktinė veikla, kuria išskirtinai ribojamos tam tikrų gyventojų grupių teisės.

Bendrosios namų ūkio pajamos, likusios atskaičius mokesčius, įmokas bei natūrines išmokas.

Medžiaginė duomenų, susitarimų, ir kitos informacijos laikmena.

Draudimo išmokama pinigų suma.

Draudimo sutarties šalis, kuri pagal sutarties sąlygas įsipareigoja mokėti išmokas.

Sveikatos draudimo sistemoje draudiko nustatyti įkainiai už paslaugas arba prekes.

Draudimo sistema, pagal kurią numatomos draudimo išmokos mirties ar sveikatos pakenkimo atveju dėl nelaimingo atsitikimo.

Draudimo sistema, pagal kurią teikiamos garantijos įvykus nelaimingam atsitikimui darbe bei susirgus profesine liga.

Žr. atsisakymas drausti

Žr. draudos riba

Socialinio draudimo įmokų mokėjimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo, profesinės veiklos laikotarpis, nustatomas arba pripažįstamas remiantis įstatymais, taip pat bet kuris kitas laikotarpis, įstatymais prilygintas draudimo laikotarpiui.

Kartu su draudimo veiklos licencija išduoda­mas leidimas (dokumentas) naujai įregistruo­tai (pradedančiai veiklą) draudimo įstaigai teikti tam tikrų draudimo rūšių paslaugas.

Oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas.

Draudimo įmokas mokantis draudimo liudiji­mo (poliso) turėtojas (panaudos gavėjas pa­prastai būna apdraustasis, kartais draudimo įmokų mokėtojas, bet gali būti ir kas kitas, pavyzdžiui, jo giminaitis arba juridinis asmuo).

Papildomos darbdavių įmokos už draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe; tos įmokos paprastai būna skirtingo dydžio, atsižvelgiant į draudimo rizikos laipsnį.

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų įmokų dydžio norma, nustatoma pagal rizikos laipsnį bei veiklos ir darbo sąlygų ypatumus.

Oficialus dokumentas, į kurį surašomi pagrindiniai apdraustojo asmens duomenys, būtini socialinio draudimo įstaigai.

Bet koks galimas įvykis ar pavojus, dėl kurių yra draudžiama ir kuriems atsitikus apdraustasis gali reikalauti draudimo išmokų.

Oficialus dokumentas, suteikiantis draudimo įstaigoms teisę užsiimti tam tikros rūšies draudimo veikla.

Sistema, grindžiama draudimo principais, pagal kuriuos išmokų dydis priklauso nuo mokamų įmokų dydžio bei kitų draudimo sąlygų.

Žr. reikalavimas apsidrausti

Didžiausių draudimo išmokų ribos, kurias peržengus draudimo institucijos arba įstaigos nemoka kompensacijos.

Įmanomas arba galimas ateities įvykis, dėl kurio draudimo įstaiga įsipareigoja mokėti išmokas.

Galimi įvykiai ar pavojai, nuo kurių asmuo gali draustis.

Prie asmens pajamų priskiriamos išmokos; nuo jų skaičiuojamos įmokos socialiniam draudimui.

Priemonių, kurių reikia duomenims apsau­goti, taikymas.

Dviejų šalių sutartis, kuria siekiama derinti socialinės apsaugos priemones, taikomas tarp šių valstybių migruojantiems darbuotojams arba asmenims, kitais tikslais atvykstantiems į kitą sutarties valstybę.

Dviejų šalių susitarimai, kurių sąlygos ir nuostatos vienodai taikomos abiejose šalyse.

Asmenų aptarnavimo, paraiškų, prašymų patenkinimo tvarkos sudarymas, kai nėra galimybių iš karto visų patenkinti (pavyz­džiui, teikiant medicinos ir socialines paslaugas).

Pensinio draudimo sistema, pagal kurią darbuotojų mokamos įmokos sudaro tų pat metų pensijų finansavimo šaltinį.

Socialinio draudimo sistemoms būdingas fi­nansavimo būdas, kai metų išmokos formuo­jamos iš tų pat metų įplaukų ir yra joms lygios.

Aktyvios profesinės (darbo) veiklos nutrau­kimas arba perėjimas nuo mokamo dalyvavi­mo darbo rinkoje prie uždarbio negaunančio asmens padėties (paprastai nutraukus darbo santykius, kai įgyjama teisė į pensiją).

Padėtis, kurioje darbuotojas, turėdamas teisę į senatvės pensiją, dar į ją neina; dažnai tai lemia suteikta galimybė vėliau gauti didesnę pensiją.

Neturėjimas pakankamai pajamų ar išteklių pensinio ir kitokio draudimo įmokoms mokėti.

Didelis užkrečiamosios (infekcinės) ligos išplitimas.

Darbas, kuris trunka visą nustatytą darbo savaitės laiką.

Europos Bendrijos teisės aktai, privalomi visoms Bendrijos narėms.

Europos Bendrijos finansuojama programa, kuria siekiama sudaryti bendrą valstybių Europos Bendrijos narių požiūrį į skurdo problemas bei jų sprendimo būdus.

Valstybių Europos Sąjungos narių bei Maltos, Islandijos, Norvegijos ir Turkijos 1953 m. priimtas susitarimas, kuriuo garantuojamas minėtų valstybių piliečių socialinis bei medicininis aprūpinimas bet kurios iš tų valstybių teritorijoje.

Valstybių Europos Tarybos narių 1950 m. priimtas susitarimas ginti ir įgyvendinti žmogaus teises ir pagrindines laisves.

Žr. gyvenimas nesusituokus

Metais išreikštas laiko tarpas, kurį asmuo buvo draudžiamas pensijai gauti, reikalingas nustatant teisę į pensiją bei jos dydį.

Išlaidų finansavimas iš lėšų, surinktų mokesčių pavidalu.

Lėšų teikimo metodai numatytiems tikslams įgyvendinti.

Piniginė pagalba mažas pajamas turinčioms šeimoms, teikiama patikrinus jų materialinę padėtį.

Socialinės apsaugos sistemos palaikymo būdas, kai pinigų ištekliai perkeliami iš tų sistemos dalių, kur yra pinigų perteklius, į tas, kur pinigų trūksta.

Pinigų, išteklių ar pajamų praradimo rizika.

Piniginė pagalba, teikiama siekiant konkrečių tikslų išmokų pavidalu ir (arba) atleidžiant nuo įmokų.

Asmuo kaip civilinės teisės subjektas; skiriamas nuo juridinio asmens.

Asmuo, pasidaręs neįgalus dėl kūno (fizinės) negalios.

Žr. slaugytoja

Numatomos didžiausios asmens darbo pajamos.

Laiko tarpas, kurį galioja nutarimas, susitarimas ar kitas teisės aktas.

Nekintama privaloma nuostata, kuria papras­tai keičiama laikinoji nuostata (laikinosios nuostatos).

Dėl nelaimingo atsitikimo padarytos medici­ninės išvados, kurių negalima keisti.

Valstybės laiduojamos mažiausios pajamos visiems asmenims arba šeimoms, turinčioms mažesnio negu nustatyta dydžio pajamas (minimalios pajamos gali būti laiduojamos skirtingais metodais, pavyzdžiui, pašalpomis šeimai, socialinėmis paslaugomis, mokesčių lengvatomis).

Senėjimo, jo priežasčių ir reiškinių bei su tuo susijusių problemų mokslas.

1) Gera sveikatos būklė ir aprūpintas gyvenimas.

Ekonomikos šaka, nagrinėjanti būdus, kuriais siektina socialinė ir ekonominė gerovė taikant specifines ekonominės politikos priemones.

Valstybė, kurioje rūpinamasi visapusiška gyventojų apsauga, įskaitant valstybės išmokas bei paslaugas, ir laiduojama žmonių gerovė.

Teisės aktais nustatyto turinio dokumentas, išduodamas įregistravus vaiko gimimą.

Kalendoriniai metai, kurie yra įrašyti dokumentuose kaip asmens gimimo metai.

Duomenų apie naujagimį užrašymas valstybės nustatytoje įstaigoje dalyvaujant bent vienam iš tėvų.

Valstybė, kurioje darbuotojas ekspatriantas gimė bei gyveno prieš persikeldamas į kitą valstybę.

Fizinių ir (arba) juridinių asmenų tarpusavio pretenzijos, sprendžiamos įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui teisme, arbitraže.

Visuma taisyklių (formalių procedūrų), taikomų sprendžiant ginčą.

Asmuo, kuris rūpinasi globos reikalingu asmeniu.

Neįgalus vaikas arba vaikas, kurio augimo sąlygos be socialinės globos gali būti nepakankamos.

Asmuo, dažniausiai našlaitis arba tėvų palik­tas vaikas, kuriam teisiškai yra paskirta globa.

Specializuota sveikatos priežiūros tarnyba, teikianti medicinos pagalbą žmogaus sveikatai ar gyvybei pavojingos traumos, apsinuodijimo ar ūmios ligos atveju.

Automobilis su specialia įranga ir personalu, parengtas skubiai medicinos pagalbai teikti.

Profesinė veikla, susijusi su pacientų gydymu bei slauga, kuriai nereikalinga gydytojo kompetencija.

Grupės narių arba grupės vardu atliekami veiksmai tos grupės interesams visuomenėje atstovauti.

Gyvybės draudimo sutartis, pagal kurią asmenų grupei garantuojamos kasmetinės išmokos (meti­nė renta); tai vienas iš būdų finansuoti išmokas.

Nelaimingas atsitikimas darbe, per kurį sužalojamas daugiau negu vienas žmogus.

Žmonių grupių sveikatos būklės tikrinimas, paprastai naudojant nesudėtingus ir nebran­gius diagnozavimo metodus bei įrangą, norint nustatyti susirgusius ar didelę ligos riziką turin­čius asmenis, taip pat galimus ligų platintojus.

Išmokos dydis, kuris lieka atskaičius pajamų mokestį (ir kartais socialinio draudimo įmokas) tose sistemose, kuriose išmokos yra apmokestinamos.

Pensijos dydis, kuris lieka atskaičius pajamų mokestį (ir kartais socialinio draudimo įmokas) tose sistemose, kuriose pensija yra apmokestinama.

Sudarymas ligoniui sąlygų gauti stacionarinį gydymą.

Gydomieji veiksmai ir (arba) vaistų paciento sveikatos būklei gerinti skyrimas.

Ligoninėje atliekamas gydymas, kurio išlaidoms dengti nustatomos specialios taisyklės bei būdai (dažniausiai mokama tiesiogiai ligoninei iš sveikatos draudimo fondo arba valstybės lėšų).

Gydymas pas medicinos darbuotoją, kuris yra specializavęsis gydyti tam tikras ligų grupes.

Visiškas arba dalinis paciento gydymo išlaidų dengimas iš draudimo fondo arba įmonės lėšų (mokama tiesiogiai paslaugų teikėjams arba atlyginamos paciento išlaidos).

Skaičius dienų, kurias pacientas praleidžia gydy­damasis ligoninėje ir užimdamas ligoninės lovą.

Asmuo, turintis nustatytą kvalifikaciją ir licenciją verstis medicinos praktika.

Įrengta patalpa, kurioje bendrosios praktikos gydytojas arba stomatologas (LT bet kuris ambulatorinį gydymą teikiantis gydytojas) teikia sveikatos priežiūros konsultacijas ar paslaugas.

Principas, pagal kurį apdraustasis turi teisę pats rinktis gydytoją.

Sistema, pagal kurią gydytojai gauna atlyginimą už teikiamas paslaugas; tai gali būti tiesioginis pacientų mokėjimas, mokėjimai iš valstybės ar sveikatos draudimo lėšų, atsižvelgiant į konsultacijų skaičių bei prisirašiusių gyventojų skaičių ir pan.

Valstybė, kurioje asmuo paprastai gyvena.

Vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena.

Nuolatinės ar įprastinės gyvenamosios vietos nustatytos teritorijos ribose turėjimas kaip išmokų sąlyga.

Bendras sugyventinių gyvenimas, neįregistravus santuokos teisės aktais nustatyta tvarka.

Išmokų gavėjo persikėlimas gyventi į užsienį gali lemti išmokų mokėjimo pokyčius.

Asmens ar namų ūkio materialinės gerovės lygis, pavyzdžiui, prekės bei paslaugos, gaunamos už tam tikras pajamas.

Laiko tarpas, kuris pagal įstatymus laikomas nuolatinio asmens gyvenimo valstybėje laiku.

Nustatytas laiko tarpas, kurį asmuo turi būti išgyvenęs valstybėje, norėdamas įgyti teisę į išmokas.

Asmuo, gyvenantis tam tikroje vietoje (pavyzdžiui, mieste, rajone arba valstybėje); tai gali lemti teisės į socialinės apsaugos išmokas įgijimą.

Grafinis teritorijos (valstybės, miesto, rajono) gyventojų amžiaus ir lyties struktūros vaizdas tam tikru laikotarpiu.

Vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių lyginamosios dalies didėjimas kitų amžiaus grupių atžvilgiu.

Duomenų apie gyventojų skaičių bei sudėtį rinkimas tiesioginio surašymo būdu.

Draudimo rūšis, pagal kurią nustatyta pinigų suma išmokama apdraustojo mirties atveju arba numatytą dieną pasibaigus draudimo sutarčiai.

Gyvybės draudimo rūšis, kurios įmokos mokamos iki gyvenimo pabaigos, o draudimo išmoka gavėjui mokama po apdraustojo asmens mirties.

Tam tikrų profesijų atstovams nustatytas atlygis už atliktą darbą ar suteiktas paslaugas.

Nustatytos atliktų darbų bei teikiamų ar suteiktų paslaugų kainos.

Valstybė, kurioje yra įregistruotas ar įsikūręs darbdavys; ypač svarbu tais atvejais, kai tai nėra darbuotojo gyvenamoji šalis arba jo tėvynė.

Teismui įteikiamas pareiškimas, su kuriuo kreipiasi nepatenkintas socialinio aprūpinimo institucijos priimtu administraciniu sprendimu asmuo.

Asmuo, per teismą reikalaujantis įgyvendinti ar apginti savo teisę, pavyzdžiui į išmoką.

Valstybė, kurios teritorijoje veikia įgaliotosios įstaigos ir institucijos.

Socialinės apsaugos įstaiga, teikianti išmokas bei paslaugas ir tiesiogiai atsakinga už atitinkamų įstatymų įgyvendinimą.

Socialinės apsaugos įstaiga, teikianti išmokas bei paslaugas ir netiesiogiai, įgaliotosios įstaigos pavedimu, atsakinga už atitinkamų išmokų mokėjimą bei paslaugų teikimą.

Ministerija arba kita institucija, kurios kompetencijai priklauso valstybės tvarkomos socialinės apsaugos sritys.

Socialinės apsaugos sistemose taikoma tvarka visą gyvenimą mokamoms išmokoms.

Įstaiga, kurioje dažniausiai dieną yra prižiūrimi ikimokyklinio amžiaus vaikai.

Tikimybė, kad apsidraudęs blogos sveikatos senyvas žmogus gyvens iki ilgaamžystės (tai draudiko požiūriu siejasi su didelių draudimo išmokų tikimybe).

Nuolatinė ilgai trunkanti priežiūra, teikiama pagyvenusiems žmonėms, sergantiems chro­niškomis ligomis ar turintiems invalidumą, taip pat priežiūra namuose ar slaugos įstaigoje, medicinos centre, socialinės paramos įstaigoje.

Išmoka, kuri paprastai mokama ilgą laiką.

Žr. ilgalaikė globa

Asmuo, kuris ilgą laiką neturi darbo.

Nedarbas, kurio ištisinė trukmė viršija nustatytą laiko tarpą, pavyzdžiui, 12 mėnesių, arba didžiausią bedarbio išmokos mokėjimo laiką.

Socialinio draudimo sistema, kurioje įmokas turi mokėti darbuotojai, kartais ir darbdaviai.

Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos draudimo įmokos.

Darbo užmokestis ir kitokios darbo pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos.

Didžiausias darbo užmokesčio (pajamų) dydis, iki kurio skaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos.

Privalomos arba savanoriškos organizacijai, fondui arba įmonei reguliariai apdraustojo asmens vardu mokamos pinigų sumos, suteikiančios apdraustajam teisę į išmokas.

Įmokų tvarkymo forma, kurią taikant darbuotojas ne pats moka įmokas, bet jos yra tiesiogiai atskaitomos iš jo uždarbio.

Per klaidą įmokėtų ar surinktų įmokų grąžinimas mokėtojui.

Visas laikas, kurį buvo mokamos socialinio draudimo įmokos.

Periodiškas įmokų mokėjimas, garantuojantis dalyvavimą tam tikroje sistemoje.

Įmokas mokantis fizinis ar juridinis asmuo.

Pajamos, iš kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, pavyzdžiui, darbo užmokestis.

Perėjimo tvarka, taikoma, kai samdomas darbuotojas nusprendžia mokėti įmokas ne į valstybinės sistemos, bet į kitą oficialiai pripažintą fondą.

Asmens arba už jį mokamų įmokų registravi­mas, kurį atlieka įgaliotoji socialinio draudi­mo įstaiga, norėdama pagrįsti išmokų teisėtumą.

Įstaiga, atsakinga už socialinio draudimo įmokų surinkimą.

Socialinio draudimo sistemoje galiojantis mažiausias įmokų mokėjimo laikotarpis, jų dydis arba skaičius, nustatomas kaip būtina sąlyga teisei į išmokas atsirasti.

Matematinis įmokų dydžio nustatymas.

Neįmokėtos įmokos.

Žr. įmokų registravimas

Socialinio draudimo institucijos nustatytų įmokų gavimas.

Pajamų bei išmokų pritaikymo prie bendro kainų indekso metodas infliacijos sukeltoms pasekmėms atlyginti.

Koeficientų rinkinys, pagal kurį didinamos pen­sijos bei kitos išmokos, kad išliktų jų reali vertė.

Papildomo pensinio aprūpinimo programa asmeniui, kuris moka įmokas ir turi gauti pensiją.

Rizika, susijusi tik su vienu asmeniu.

Žr. užkrečiamoji liga

Asmens įsiliejimas į socialinę grupę, visuomenę pagal bendras vertybes, normas, tikėjimą ir pan.

Asmuo, dėl nuolatinės ligos, negalios, kito sveikatos pakenkimo visiškai ar iš dalies netekęs darbingumo ir galimybės užsidirbti pragyvenimui arba praradęs sugebėjimą vertingai gyventi.

Dokumentas, kuriuo patvirtinamas invalidumas ir suteikiama galimybė jo savininkui naudotis invalidų teisėmis.

Specialiai įrengti (pritaikyti) gamybos padaliniai invalidams dirbti.

Kaimas arba kita bendro žmonių grupės gyve­nimo forma, skirta neįgaliųjų socialinės inte­gracijos bei užimtumo problemoms spręsti.

Papildomas neįgalių asmenų mokymas ar perkvalifikavimas norint įtraukti juos į profesinę bei socialinę veiklą.

Įstaiga, kurioje gyvena ir yra aptarnaujami neįgalūs asmenys.

Įgaliotųjų įstaigų nustatyta asmens būklė, dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų neleidžianti šiam visai arba iš dalies pasirū­pinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų.

Draudimas, garantuojantis išmokas nedarbingam asmeniui invalidui po to, kai nebemokamos laikinojo nedarbingumo išmokos.

Ekspertų nustatytas invalidumo laipsnis (vienas iš trijų galimų), susijęs su bendra sveikatos būkle ir profesinio darbingumo netekimu.

Pensija ar kitokia išmoka, mokama fizinę arba psichikos negalią turintiems asmenims.

Invalidumo fakto bei laipsnio nustatymas ir įvertinimas.

Amžius, kurio sulaukusiems ir turintiems teisę į išmokas asmenims gali būti pradedama mokėti valstybės nustatyta senatvės pensija.

Išmoka, mokama laikotarpio, kuriam ji yra skiriama, pradžioje.

Draudimo sistemoje tai padėtis (būklė) iki draudimo sutarties sudarymo.

Būtinas draudimo organizacijos sutikimas prieš pradedant teikti paslaugas ar išmokas apdraustajam, pavyzdžiui, sveikatos draudimo organizacijos sutikimas pradėti apdraustojo gydymą.

Vienkartinė išmoka, kurią darbdavys savo noru moka pensinio amžiaus darbuotojui, išeinančiam iš darbo.

Diena, nuo kurios turi būti mokama išmoka arba įsigalioja draudimo sąlygos.

Laiku neišmokėta ar nesumokėta pinigų suma.

Laiko tarpas, kurį apdraustasis nemoka įmokų (arba už jį nereikia mokėti įmokų), tačiau ku­ris įskaitomas į socialinio draudimo laikotarpį.

Uždarbis, kuris yra įskaitomas nustatant mokesčius, įmokas ar išmokas (pensijas).

Metai, įskaitomi į draudimo laikotarpį.

Pajamos, kurios yra įskaitomos nustatant įmokų ir išmokų dydį.

1) Valstybės, organizacijos arba didelių gyventojų grupių išleidžiamos lėšos.

Principas, pagal kurį socialinės apsaugos sistema padengia tik išlaidų (pavyzdžiui, paslaugoms, vaistams ir pan.) dalį.

Medicininio aptarnavimo bei socialinės globos sistema, pagal kurią dalį išlaidų už teikiamas medicinos bei socialinės globos paslaugas apmoka pats apdraustasis ar globojamasis.

Veiksmai, kuriais mažinamos išleidžiamos lėšos, pavyzdžiui, paslaugų vartojimo, paskirstymo bei teikimo kontrolė, jų neefektyvumo ribojimas ir kt.

Atlyginimo (kompensacijos) už patirtas išlaidas gavimas.

Dokumentinis arba kitoks faktinių išlaidų patvirtinimas.

Išlaidų ir rezultatų santykis.

Žmona arba vyras, išlaikomas savo sutuoktinio.

Vaikas, kurį išlaiko fizinis ar juridinis asmuo.

Būtinų pragyvenimo išteklių teikimas.

Kito asmens išlaikomas asmuo; pašalpų gavimo atžvilgiu tai asmuo, gaunantis pašalpą ne tiesiogiai, o kaip priedą, išmokamą kitam pašalpos gavėjui.

Bet kuris piniginis arba natūrinis išmokėjimas, įskaitant lengvatas (pavyzdžiui, iš socialinio draudimo fondo mokama suma).

Įmonės, kurioje darbo metu įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas, skiriama vienkartinė pašalpa mirusiojo šeimos nariams.

Išmoka, kurios gavimo teisė ir dydis yra susiję su uždarbiu.

Piniginių išmokų asmenims bei socialinėms grupėms mokėjimas.

Konkreti išmokos davimo apraiška – grynaisiais pinigais, banko pervedimu, čekiu.

Organizacijos įsipareigojimas mokėti išmoką asmeniui, kuris turi į ją teisę.

Laiko tarpas, per kurį turi būti išmokamos išmokos.

Pensijos ar kitos išmokos dydžio nustatymas jos skyrimo apdraustajam metu.

Registruotas bedarbis, negaunantis bedarbio išmokos (pavyzdžiui, ilgalaikio nedarbo atvejais).

Išmokos gavėjui nebegavimas, pasikeitus aplinkybėms.

Draudimo atžvilgiu – pavojus, kad, esant ma­žam skirtumui tarp nedarbo išmokos ir darbo užmokesčio dydžio, asmuo gali pasirinkti ne­darbą, kaip patrauklesnę padėtį negu darbas.

Teisės į išmoką atidavimas trečiajam asmeniui.

Išmokėjimas didesnės negu turėtų būti išmo­kos, suklydus įgaliotosios įstaigos darbuoto­jui arba gavus neteisingą informaciją.

Žr. kreipimasis dėl išmokos skyrimo

Neviršytinas dydis ar ilgiausias laikotarpis, nustatomas skiriamai išmokai.

Sprendimas suteikti teisę į išmoką ir jo įgyvendinimas.

Socialinės apsaugos išmokų priskyrimas prie apmokestinamų pajamų.

Išmokų, kurios buvo neteisingai išmokėtos, susigrąžinimas.

Apskaičiuotoji ir mokėtina išmokų suma.

Išmokamų sumų ar kitų dalykų paėmimas naudoti.

Išmokų mokėjimas už valstybės, kurioje buvo mokamos įmokos, ribų.

Visas laikas, per kurį organizacija turi mokėti asmeniui priklausančias išmokas.

Priverstinis išmokų atėmimas (konfiskavimas) sistemos naudai.

Išmokų nebemokėjimas dėl pasikeitusių aplinkybių.

Asmuo, perimantis teisę į išmokas pagrindiniam gavėjui mirus.

Periodinis išmokų dydžio tikslinimas norint išlaikyti jų vertę (veiksmingumą).

Įvairios išmokos, kurias iš skirtingų šaltinių gavėjas gali gauti vienu metu.

Data, nuo kurios turi būti pradėtos mokėti išmokos asmeniui, turinčiam į jas teisę.

Sąlygos, į kurias atsižvelgiant daroma išmoka, pavyzdžiui, mokėjimo dažnumas ir laikotarpiai.

Išmokų mokėjimo nutraukimas tam tikram laikui.

Reguliarus išmokų dydžio keitimas atsižvelgiant į kainų arba darbo užmokesčio didėjimą, norint išlaikyti išmokų vertę.

Išmoka, kuri negali būti mokama vienu metu su kitomis išmokomis.

Tam tikrų visuomenės santykių visuma, tvarkoma remiantis teisės aktais, kurių nuostatos yra privalomos visiems tos sistemos subjektams.

Įstatymų nustatytas amžius, kurio sulaukęs darbuotojas įgyja teisę į senatvės pensiją.

Socialinės apsaugos išmoka, kuri turi būti mokama asmenims, atitinkantiems įstatymų nustatytus reikalavimus.

Efektyviausias išteklių išdalijimas tam tikrais tikslais.

Veiksmas, kuriuo asmuo įstoja į organizaciją, prisideda prie sistemos.

Santuokos ir su ja susijusių sutuoktinių teisių bei pareigų nutraukimas teismo sprendimu.

Teisė į išmoką, atsirandanti kitam asmeniui sumokėjus įmokas arba dėl padėties darbo atžvilgiu (pavyzdžiui, išlaikytinis sutuoktinis turi teisę į išmoką, kadangi jo (jos) dirbantis sutuoktinis yra apdraustas).

Svetimo vaiko prisiėmimas savo vaiko teisėmis, atliekamas pagal įstatymus.

Pagal įstatymus įvaikintas asmuo.

Jaunas nesimokantis ir neturintis darbo asmuo.

Pirminius medicinos įgūdžius turintys darbuotojai (bet ne gydytojai bei slaugytojos).

Jaunųjų bedarbių rengimas darbui.

Neteisėta, ne įstatymų pamatu veikianti darbo rinka.

Rinka, veikianti ūkio subjektams pažeidžiant įstatymus.

Asmuo arba organizacija, turinti oficialią juridinę padėtį ir atitinkamas teises bei pareigas.

Sveikatos priežiūros srityje medicinos paslaugų arba vaistų įsigijimo dengiamų kainų sąrašas.

Nerašytas susitarimas tarp kartos, mokančios socialinio draudimo įmokas, ir pensininkų kartos.

Nustatytas kalendorinių dienų skaičius, kas­met suteikiamas darbuotojams pailsėti ir at­gauti darbingumui išsaugant darbo vietą (pareigas).

Kasmet suteikiamos atostogos, per kurias mokamas darbo užmokestis.

Žmogaus laisvė gyventi ir dirbti ten, kur jis nori; Europos Sąjungos šalyse garantuojama asmenų laisvė persikelti gyventi į bet kurią kitą šios Sąjungos valstybę bei joje gauti darbą išsaugant įgytas teises.

Gyvybės draudimo rūšis, kurią taikant išmokos dydis priklauso nuo santaupų dydžio išmokos mokėjimo metu.

Vienas iš metinės rentos mokėjimo būdų, kurį taikant išmokos dydis priklauso nuo investicijų pelningumo, kainų indekso ar nuo kitų veiksnių įtakos.

Gydymo įstaiga, kurioje atliekamas ir mokomasis bei mokslinis darbas.

Sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų bei medicinos prekių kokybės nustatymas ir jo būdai.

Veiksmai ir metodai, taikomi norint laiduoti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų kokybę.

Tam tikrais tikslais sudaryta ar susivienijusi tokios pat profesinės padėties asmenų (pavyzdžiui, gydytojų) grupė.

Sutartis, sudaroma profesinės sąjungos ir darbdavio (arba jų susivienijimų, organiza­cijų) dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo organizavimo, žmonių saugos, darbo ir poilsio laiko bei kitų socialinių ir ekonominių sąlygų.

Laiko tarpas, kurį mokama kompensacija.

Kompensuojamų (atlyginamų) išlaidų dalis (nuošimčiais).

Pajamos, kuriomis išmokų pavidalu kompen­suojamos (atlyginamos) asmens prarastos pajamos dėl laikino arba visiško darbo nutraukimo.

Asmens išlaidos, kompensuojamos (atlygina­mos) iš socialinio, sveikatos draudimo, valstybės biudžeto, savišalpos ar kitų lėšų.

Žr. įgaliojančioji valstybė

Informacijos, su kuria yra susijusi profesinė kai kurių profesijų asmenų veikla, neatviru­mas; dėl to įsipareigojama tokios informaci­jos neskelbti (pavyzdžiui, profesinis sveikatos priežiūros darbuotojo įsipareigojimas viešai neskelbti slaptos informacijos).

Valstybių Jungtinių Tautų Organizacijos narių 1951 m. priimtas susitarimas dėl pabėgėlių apsaugos.

Valstybių Jungtinių Tautų Organizacijos narių 1954 m. priimtas susitarimas sutvarkyti ir pagerinti pilietybės neturinčių asmenų padėtį.

Žmonių grupė, kaupianti pinigus fonde, iš kurio lėšų galima teikti kreditus šios grupės nariams su mažesnėmis negu komercinės palūkanomis.

Žr. kredito bendrija

Oficialiai (teisiškai) nustatyti būtini veiksmai išmokai skirti, pavyzdžiui, prašymo rašymas, dokumentų pateikimas.

Nemokamas darbo dienos laikas, duodamas motinai maitinti kūdikiui.

Vaikų iki vienerių metų mirtingumo rodiklis.

Įstaiga, kurioje visą parą teikiama priežiūra neturintiems tėvų ar globėjų kūdikiams.

Nemokama ir negrąžinama pagalba pinigais, daiktais, paslaugomis ir pan.

Asmuo, įstaiga ar organizacija, gaunantys labdarą.

Labdaros bei paramos finansavimo ir teikimo būdas, kurį taikant yra įsteigiama institucija, turinti juridinio asmens statusą ir disponuojanti surinktomis lėšomis.

Asmuo, įstaiga ar organizacija, teikiantys labdarą.

Dokumentas, kuriuo suteikiama asmeniui teisė gauti paslaugas už nustatytą kainą; taip sudaroma perkamoji galia asmenims, kurie kitaip negalėtų pasirinkti paslaugų savo nuožiūra.

Kurį laiką trunkantis (trukmė paprastai priklauso nuo iš anksto numatyto tikslo) gyvenimas tam tikroje vietoje.

Asmuo, kuris ribotą laiko tarpą neturi darbo.

Laikinai (nustatytam laikui) į darbą priimtas darbuotojas.

Asmens būklė nuo ligos ar traumos pradžios iki sveikatos atgavimo arba visiško nedarbingumo pripažinimo.

Laikini valstybių – pirmųjų Europos Sąjungos narių – susitarimai dėl socialinės apsaugos, priimti 1953 m.

Vienas iš metinės rentos mokėjimo būdų, kurį taikant metinė renta mokama nustatytą laiką (pavyzdžiui, penkerius metus) gyvam gavėjui; išmokos nemokamos pasibaigus nustatytam laikui arba gavėjui mirus.

Negalutinė, tik laikinai galiojanti nuostata.

Pensija, paskirta ribotam laiko tarpui, o ne iki gyvos galvos.

Laikas, kurį darbuotojas nedirba dėl ligos ar kito sveikatos sutrikimo.

Socialinio draudimo išmoka, mokama apdraustajam laikinojo nedarbingumo atvejais.

Gyvybės draudimo rūšys, kurių atveju įmokos mokamos nustatytą laiko tarpą, o ne visą apdraustojo gyvenimą.

Nevienkartinis darbo laiko mažinimas pensinio amžiaus darbuotojams, siekiant išvengti neigiamų staigaus darbo nutraukimo padarinių.

Senatvės pensija, mokama pensinio amžiaus darbuotojams, nenutraukusiems darbo, bet suma­žinusiems darbo valandų skaičių (pensi­jos dydis atspindi, kiek sutrumpinamas darbo laikas).

Kiekvienam suteikta galimybė dalyvauti sistemoje be jokių apribojimų (tokių, kaip sveikatos būklė, amžius, lytis ir pan.).

Žr. neetatinis darbuotojas

Sistema, kuriai veikiant kainos nustatomos rinkoje konkurencijos sąlygomis.

Asmuo, kuris padeda pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims, teikdamas visokeriopą pagalbą jų namuose.

Gyvybės draudimas taikant lanksčią įmokų bei išmokų, priklausančių nuo įmokėtos sumos, sistemą.

Gydytojo lankymasis bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimas paciento namuose.

Laikas nuo teisės į išmoką įgijimo iki mokėjimo pradžios.

Oficialiai sudaromas pacientų, laukiančių operacijos, specialaus gydymo, apgyvendinimo pensione, sąrašas ar eilė, reguliuojantys galimybę gauti paslaugas, kurių teikimas yra ribotas.

Teisių užsiimti tam tikra veikla suteikimas.

Paskola (kreditas) su mažesnėmis negu rinkos palūkanomis, paprastai duodama turtui (pavyzdžiui, būstui) įsigyti.

Pinigų ištekliai, įskaitant ir pajamas, ir santaupas.

Uždirbamų pinigų arba kitų lėšų (pavyzdžiui, santaupų) suma, kurią turint pašalpos mažina­mos arba visai nemokamos.

Materialinės asmens padėties tikrinimas norint nustatyti, ar turimos pajamos arba lėšos yra mažesnės už nustatytas normas, ir įvertinti teisę gauti pašalpą.

Ilga, progresuojanti liga su nedidele išgijimo tikimybe.

Žalingų veiksnių sukeltas organizmo veiklos sutrikimas, pasireiškiantis pablogėjusiu prisitaikymu prie aplinkos ir sustiprėjusiomis apsauginėmis reakcijomis.

Žr. sveikatos draudimo fondas

Draudimo rūšis, skirta dengti išlaidoms, susijusioms su liga, nėštumu bei gimdymu.

Dokumentas, kuriame yra surašyta visa informa­cija, susijusi su paciento sveikatos būkle, taip pat informacija apie paskirtą gydymą, alergijas, persirgtas ligas ir pan.

Tikimybė, kad asmuo susirgs tam tikra liga.

Ligų bei mirties priežasčių sąrašas, kuriuo remiamasi rengiant mirtingumo bei sergamu­mo statistiką, tinkamą tarptautiniams palygi­nimams.

Nutarimu patvirtintas ligų, už kurių gydymą pacientas neturi primokėti (pavyzdžiui, kom­pensuojamos visos vaistų išlaidos), sąrašas.

Grupė, kuri stengiasi daryti įtaką valstybės arba savivaldos institucijoms.

Ligoninės išlaidos (buitinės, medicinos ir kt.) už kiekvieną paciento gydymosi stacionare dieną; tos išlaidos turi būti apmokamos.

Nustatytas piniginis atsilyginimas už kiekvieną dieną, praleistą ligoninėje ar kitoje medicinos arba socialinėje įstaigoje.

Ligoninės lovų užimtumo apskaitos vienetas – skaičiuojamas vidutinis dienų skaičius, kai lovos yra užimtos.

Ligoninės lovų skaičius, imamas kaip vienas iš ligoninės pajėgumo rodiklių ir kaip pagrindas ligoninės finansavimui nustatyti.

Vienas iš pagrindinių socialinės bei ekonominės politikos principų, pagal kurį pripažįstamos lygios moterų bei vyrų teisės.

Visuomenės sutvarkymo principas, pagal kurį įvairių socialinių grupių (pavyzdžiui, etninių mažumų, moterų ir pan.) diskriminacija yra neleidžiama.

Paruošto maisto atgabenimas į namus invalidams bei pagyvenusiems asmenims.

Išmoka likusiems gyviems apdraustojo išlaikytiniams, duodama po apdraustojo mirties.

Draudiko atžvilgiu – didelė tikimybė, kad apdraustasis nesikreips dėl išmokų arba, įvykus draudžiamajam įvykiui, išmokos bus nedidelės.

Darbas, už kurį gaunamos pajamos yra artimos remiamoms.

Žr. minimalusis darbo užmokestis

Žr. minimalusis pajamų dydis

Žr. minimalioji alga

Išmoka, kurios dydis negali būti mažesnis negu nustatyta.

Žr. minimalioji socialinė pašalpa

Žr. minimaliosios neremiamos pajamos

Žr. sveikatos tikrinimas

Dokumentas, kuriame surašyti medicininių sveikatos tikrinimo tyrimų duomenys ir rezultatai.

Medicinos specialisto atliekamas nėštumo eigos ir vaisiaus rutuliojimosi apžiūrėjimas bei galimų komplikacijų nustatymas.

Darbdavio (įmonės) organizuojamos ar finansuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos darbuotojams.

Tyrimas, būtinas atlikti asmeniui, kurio sveikata tikrinama dėl nedarbingumo ar panašios išmokos skyrimo.

Metodas, taikomas medicinos praktikos kokybei ligoninėje ar kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje laiduoti.

Gydytojas, atliekantis apdraustųjų bei išmokų gavėjų medicininę apžiūrą ir teikiantis išvadas apie jų sveikatos būklę sveikatos draudimo organizacijai.

Medicinos eksperto išvada, atspindinti medi­cinos aspektus, susijusius su išmokų mokėjimu.

Speciali aparatūra, prietaisai, įtaisai ir įrengi­niai, kurie padeda palaikyti pažeistas arba kompensuoti prarastas gyvybines paciento funkcijas.

Padėtis, kurioje gyventojai ar dėl personalo ar įrangos stokos gyventojus aptarnaujanti medicinos įstaiga gali patenkinti ne visus sveikatos priežiūros poreikius.

Įstaiga, kuriai leista teikti nustatytas sveikatos grąžinimo, profilaktikos bei sveikatos ugdymo paslaugas pacientams pačioje įstaigoje ir namuose.

Kiekvieną mėnesį mokama išmoka; tokia, pavyzdžiui, yra bedarbio išmoka.

Metinė, dažniausiai pastovi išmoka, mokama iki gyvos galvos arba tam tikrą metų skaičių iš negrąžinamos asmens draudimo sumos.

Vienas iš metinės rentos mokėjimo būdų, kurį taikant renta gavėjui mokama iki gyvos galvos (dažnai apskaičiuojama kaip metinė išmoka, bet paprastai išmokama dažniau).

Pajamos, kurias gavėjas (asmuo, įstaiga, organizacija) uždirba (gauna) per metus.

Asmuo, persikeliantis iš vienos valstybės į kitą ilgam laikui ar nuolat gyventi.

Socialinės apsaugos principas, pagal kurį asmuo, persikeldamas iš vienos valstybės į kitą dirbti, nepraranda įgytų teisių.

Mažiausias darbo užmokesčio dydis, taikomas skaičiuojant pašalpas.

Nustatytas mažiausias pašalpos dydis asmenims, neturintiems jokių pajamų bei teisės gauti su įmokomis susijusių išmokų.

Mažiausios pajamos, pakankamos oriai pragyventi; asmenys, dėl tam tikrų priežasčių gaunantys pajamas, mažesnes už šias, yra remiami.

Valstybės nustatytas darbo užmokesčio dydis, už kurį mažesnio darbdavys negali mokėti darbuotojui, dirbusiam visą įstatymo nustaty­tą darbo laiką.

Mažiausias galimas pajamų dydis, imamas pagrindu pašalpoms apskaičiuoti.

Metai, mėnuo ir diena, kurią asmuo mirė arba kurią įsigaliojo teismo sprendimas paskelbti asmenį mirusiu.

Statistikos duomenys apie mirusiųjų skaičiaus santykį su gyventojų skaičiumi, taip pat apie mirties atvejus, jų priežastis pagal aiškiai apibrėžtas klases ar asmenų grupes.

Lentelės pavidalu pateikti statistikos duomenys, rodantys, kiek tam tikros amžiaus grupės gyven­tojų gali išgyventi iki tam tikro amžiaus; apskai­čiuojama vertinant mirties tikimybės rodiklius.

Įvykis, nelaimingas atsitikimas, dėl kurio asmuo mirė.

Negrįžtama žmogaus organizmo kaip visumos žūtis bet kuriuo metu po gimimo.

Asmuo, kurio mirtis patvirtinama mirties liudijimu.

Ligoninės lova, kurią užimantis pacientas apmoka visas gydymo bei aptarnavimo išlaidas.

Darbas, už kurį asmuo gauna atlyginimą.

Piniginis vienetas, kuriuo mokamos išmokos.

Laikotarpis, kurio metu darbuotojas nedirba, bet gauna darbo užmokestį.

Sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo būdas, pagal kurį gydytojui arba medicinos įstaigai atlyginama pagal nustatytą mokestį už (prisirašiusį) asmenį, nepaisant asmeniui suteiktų paslaugų skaičiaus, t.y. faktinio darbo masto.

Asmens pajamų apmokestinamojo dydžio sumažinimas.

Mokesčių sistema, pagal kurią pajamos iš skirtingų šaltinių yra apmokestinamos atskirai arba taikant skirtingas apmokestinimo koeficientų lenteles.

Įstatymų pažeidimas – visų ar dalies nustatytų mokesčių nemokėjimas.

Įmokos, kurias reikia sumokėti.

Asmuo, kuris mokosi bendrojo lavinimo mokyklo­je, profesinio mokymo įstaigoje arba įmonėje.

Moters būklė nėštumo, gimdymo, kūdikio maitinimo ir vaiko priežiūros metu.

Priemonės, taikomos nėščioms moterims ir dirbančioms motinoms apsaugoti bei remti.

Draudimas nuo galimų išlaidų, susijusių su nėštumu bei gimdymu.

Visos piniginės išmokos, dėl nėštumo, gimdymo bei kūdikio priežiūros mokamos dirbančiai motinai arba kitam asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų.

Asmuo, tvarkantis namų (šeimos) ūkį ir už jį atsakingas, pavyzdžiui, finansiškai.

Kvalifikuota sergančių, pagyvenusių ar neįgalių asmenų slauga jų pačių namuose.

Asmuo, gyvenantis viename būste kartu su kitais ir tvarkantis bendrą namų ūkį.

Grupė po vienu stogu gyvenančių asmenų, kurie tvarko bendrą namų (šeimos) turtą ir kartu gami­na, siekdami patenkinti kasdieni­nius poreikius; namų ūkį gali turėti ir atskirai savarankiškai gyvenantis asmuo.

Samdomas arba savarankiškai dirbantis asmuo, mokamą darbą dirbantis namuose.

Mokamas darbas, dirbamas namuose.

Teisių bei galimybių, susijusių su priklausymu prie sistemos, praradimas.

Pensija, mokama vaikui, kurio abu tėvai yra mirę.

Vaikas, kurio vienas ar abu tėvai yra mirę.

Pensija, kuri mokama likusiam gyvam sutuoktiniui po kito sutuoktinio mirties.

Išmokos, mokamos sutuoktinei po vyro mirties.

Po apdraustojo mirties jo našlei (našliui) ir (arba) našlaičiui mokama pensija.

Vyras arba žmona po sutuoktinio mirties.

Parama, teikiama ne pinigais, o daiktais arba paslaugomis (pavyzdžiui, medicinos pagalba).

Paslaugų teikimas asmenims bei socialinėms grupėms.

Organizacija, skirta tam tikrai funkcijai visuomenėje atlikti, o ne siekti pelno.

Išmoka, neskaitoma į bendrąją apmokestinamųjų pajamų sumą.

Įstatymas, kuris negali būti taikomas atvejams, buvusiems iki jo įsigaliojimo.

Padėtis, kai asmuo ne savo noru neturi moka­mo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti.

Dalinis arba visiškas darbingo amžiaus asmens negalėjimas dirbti.

Negalėjimo dirbti įvertinimas pagal nustatytus kriterijus, kurie skiriasi pagal tai, ar vertinami sugebėjimai atlikti tam tikrą arba nereikalaujantį specialių sugebėjimų darbą.

Išmokos, mokamos asmeniui, kuris ilgą laiką yra nedarbingas dėl ligos ar sužalojimo.

Gydytojo išduodamas dokumentas, liudijantis, kad darbuotojas laikinai neteko darbingumo.

Socialinio draudimo rūšis, kurios tikslas yra garantuoti pinigines bei natūrines išmokas nedarbo atvejais.

Bedarbių skaičiaus santykis nuošimčiais palyginti su veikliųjų arba darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi.

Veiksmai, kuriais siekiama šalinti nedarbą bei jo neigiamus padarinius.

Tikimybė, kad asmuo gali netekti darbo.

Prie asmens pajamų nepriskiriamos išmokos; nuo jų neskaičiuojamos įmokos socialiniam draudimui.

Savarankiškai pagal sutartis su skirtingais darbdaviais dirbantis asmuo, atliekantis darbą už sutartą atlyginimą.

Ribotas žmogaus pajėgumas atlikti įprastus ir normalius kiekvienam sveikam asmeniui veiksmus.

Specialus neįgaliems vaikams skirtas mokymas bendrojo lavinimo ar specializuotose mokyklose, finansuojamas iš vietos valdžios lėšų.

Fizinių arba (ir) psichikos sutrikimų turintis vaikas, kurio socialinis prisitaikymas reikalauja specialios pagalbos.

Asmuo, turintis fizinių arba (ir) psichikos sutrikimų ir negalintis gyventi įprasto ir normalaus savo amžiaus, lyties, socialinės bei kultūrinės aplinkos žmonių gyvenimo.

Socialinės apsaugos sistema, kuri daugiausia finansuojama iš valstybės lėšų, o iš darbdavių bei darbuotojų nereikalaujama mokėti įmokų.

Pensinio aprūpinimo sistema, kurią taikant pensija yra mokama asmenims, neturintiems teisės į su įmokomis susijusią pensiją.

Draudimo srityje – atsakomybę panaikinan­čios aplinkybės; nelaimingų atsitikimų atvejais – nuo darbdavio nepriklausomos nelaimingo atsitikimo priežastys, kurių nebuvo įmanoma numatyti ar išvengti.

Skaudus įvykis, dėl kurio patiriama žala.

Ūmus darbuotojo sveikatos pagadinimas vykstant iš namų į darbą, grįžtant iš darbo į namus arba keliaujant darbo metu ir vykdant darbdavio užduotį.

Dokumentas, kuriuo juridiškai įforminamas nelaimingas atsitikimas darbe.

Rizika, kad asmuo gali būti traumuotas (sužalotas) dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

Veltui teikiamos informacinės socialinio draudimo ir kitų institucijų paslaugos.

Sveikatos priežiūra, už kurią pačiam pacientui mokėti nereikia, nes jos teikimo išlaidos yra dengiamos iš sveikatos draudimo fondo ar valstybės lėšų.

Darbo veikla, už kurią neatlyginama nei pinigais, nei natūra.

Laikotarpis nuo draudžiamojo įvykio (pavyzdžiui, laikino nedarbingumo, nedarbo) pradžios, už kurį išmokos nemokamos.

Laikinas suderintas su darbdaviu darbo veiklos nutraukimas, kurio metu samdomajam darbuotojui nemokamas uždarbis.

Padėtis, kurioje asmeniui trūksta lėšų skoloms grąžinti bei kitiems piniginiams įsipareigojimams padengti ir nematyti, kad tokių lėšų gali būti ateityje.

Šeima, kurioje vaiką ar vaikus augina tik motina (ar tėvas).

Savanoriško draudimo rūšis, leidžianti asmeniui gauti papildomą aprūpinimą ir išplėsti jau turimas garantijas.

Vaikas, augantis skurde, be tėvų ar augintojų meilės ir dėmesio ar be šeimos.

Profesinio (įmonės) pensinio draudimo sistemoje taikoma išmoka, teikiama nenustatant jokių sąlygų.

Vaikas, gimęs nesusituokusiems tėvams.

Įstatymo nustatytos atostogos (laikinas dirbančios moters darbo pertraukimas), skiriamos kurį laiką prieš gimdymą ir po jo.

Tikimybė, kad samdoma darbuotoja gali pastoti ir įgyti teisę į įvairias su tuo susijusias pašalpas bei lengvatas.

Darbas, atliekamas be darbo sutarties, neįsteigus įmonės arba neturint patento, pažeidžiant užsienio piliečių ar asmenų be pilietybės įsidarbinimo tvarką.

Be įgaliojimo nustatyti didesni sveikatos draudimo srities įkainiai negu numatyta sutartyje su sveikatos draudimo įstaigomis.

Išmoka, skiriama nukentėjusiam dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgus profesine liga, mokama prarastam uždarbiui atlyginti; skiriama vienkartinė arba periodinė išmoka, ir tai priklauso nuo netekto darbingumo laipsnio.

Darbinio užimtumo formos, nepatenkančios į nustatytas kategorijas (darbas pagal terminuotą sutartį, darbas namuose ir pan.), kai užimtumo garantijos nėra pakankamos.

Darbuotojui skirtos darbdavio išlaidos, viršijančios darbo užmokesčio sumą (dažniausiai socialinio draudimo įmokos).

Nedirbantys bei darbo neieškantys (dėl amžiaus, invalidumo ir kitų priežasčių) gyventojai.

Žr. konfidencialumas

Žr. bendrasis išmokos dydis

Turinčio teisę į invalidumo pensiją ar ją gaunančio dėl ligos asmens darbingumo ribotumas, nusakomas nuošimčiais normalaus darbingumo atžvilgiu.

Nuolatinis ir teisėtas gyvenimas valstybėje (kai kuriose valstybėse tai yra pagrindinė sąlyga pašalpoms gauti).

Periodinis nuomininko sutartos sumos mokėjimas savininkui už naudojimąsi pastatais, patalpomis arba kitu turtu.

Prarastų pajamų kompensavimas išmokomis, mo­kamomis nustatytais socialinės rizikos atvejais.

Prarastų pajamų kompensavimo dalis, išreikšta turėtų pajamų nuošimčiu.

Fiksuoto dydžio draudimo įmokų tarifo taikymas, neatsižvelgiant į rizikos laipsnį.

Laiko tarpas, per kurį turi būti sumokėta (pavyzdžiui, įmokėtos įmokos).

Fiksuoto dydžio pinigų suma, kuri yra nuskirta mokėti už teikiamas paslaugas.

1) Fiksuoto dydžio pinigų suma.

Asmenys, įstaigos, sąlygos, atvejai, kuriems taikoma nutartis.

Ėjimas į pensiją anksčiau nustatyto pensinio amžiaus; tai dažnai lemia mažesnę pensiją.

Ankstyvo (nesulaukus pensinio amžiaus) ėjimo į pensiją organizavimas bei skatinimas.

Valstybės priemonės ir veiksmai, kuriais skatinama anksti eiti į pensiją, siekiant mažinti nedarbą bei gerinti jaunų žmonių užimtumą.

Pensija, kuri pradedama mokėti asmeniui, nesukakusiam nustatyto pensinio amžiaus ir, be to, kuri dažnai yra mažesnė už pensiją, gaunamą sulaukus pensinio amžiaus.

Koeficientas, kuriuo mažinamas įprastos pensijos dydis, kai į pensiją einama paankstintai.

Asmuo, ieškantis prieglobsčio kitoje valstybėje dėl to, kad savojoje jam iškilo grėsmė, pavyz­džiui, dėl kilusio karo, įvykusio perversmo ar pan.

Asmens teisės, nustatytos valstybės ir tarptautinių sveikatos priežiūros teisės aktų.

Sąrašas gyventojų, kurie patys yra prisirašę ar yra paskirti gydytojui (bendrosios praktikos gydytojui, apylinkės terapeutui, apylinkės pediatrui ir pan.), į kurį turi kreiptis sveikatos reikalais pirmojo apsilankymo metu.

Didesnė draudimo įmoka, kurios draudimo įstaiga gali reikalauti didelės rizikos atvejais.

Specialios priemonės ar turimų pritaikymas tam, kad neįgaliems asmenims būtų patogiau arba savarankiškiau gyventi savo namuose.

Sveikatos apsaugos sistemoje – visi medicinos įstaigos darbuotojai ne medikai, pavyzdžiui, registratoriai, valytojos ir pan.

Žr. bazinė išmoka

Pagrindinės nuostatos, kuriomis tvarkomos konkrečios sritys.

Savarankiškos būties poreikiai, susiję su maistu, būstu bei apranga.

Senyvo amžiaus žmogus, finansiškai priklau­somas nuo giminių arba jį aptarnaujančių žmonių.

Senyvo amžiaus žmogus, kuriam dažnai gali reikėti ypatingos (specialios) priežiūros.

Įmokos, kurių dydis priklauso nuo darbuotojų pajamų.

Lėšos, kurias gauna asmuo, šeima arba namų ūkis (darbo užmokesčio, pašalpų, pensijų, dividendų ir pan. pavidalu).

Priemonės ir veiksmai, kuriais siekiama sumažinti pajamų skirtumą tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių (turinčių didžiausias ir mažiausias pajamas) visuomenės narių.

Asmens, šeimos arba namų ūkio gaunamų arba turimų pinigų suma.

Metai, per kuriuos asmuo turėjo mokėti pajamų mokestį (pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje tai metai nuo balandžio 6 d. iki kitų metų balandžio 5 d.; Lietuvoje neskaičiuojami).

Mažas pajamas gaunantiems asmenims remti (la­biau iš valstybės biudžeto negu iš socialinio draudimo išmokų sistemos) skirta pajamų mo­kesčio paskirstymo tvarka, kurią taikant nustato­mas bendras sutartinis mažiausias pajamų lygis ir mokesčiai renkami iš tų, kurių pajamos viršija šį lygį, o tiems, kurių pajamos yra mažesnės už tą lygį, daromos mokesčių nuolaidos arba mokamos papildomos pašalpos padengti daliai remiamų ir faktinių pajamų skirtumo.

Mokestis, kuriuo pagal įstatymus apmokestina­mos ekonomikos subjektų pajamos.

Valstybės gyventojų grupių gaunamų pajamų išsidėstymas.

Šiuolaikinių socialinės apsaugos sistemų veiklos principas – finansinių išteklių paskirstymas iš naujo tarp dirbančių ir nedirbančių asmenų bei kitų socialinių ekonominių grupių.

Materialinės asmens padėties tikrinimas, kuriuo siekiama nustatyti, ar turimos pajamos yra tokios, kurias gaunant įgyjama teisė gauti pašalpas.

Santuokos sudarymas po skyrybų arba sutuoktiniui mirus.

LT stacionarinė pirminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje tam tikra laiką gydomi ir slaugomi ligoniai, sergantys lėtinėmis ligomis, po traumų, paskutiniu užsitęsusių ligų tarpsniu, taip pat tie asmenys, kuriems dėl sveikatos būklės reikalinga kvalifikuota slauga, o ne intensyvus gydymas.

Vienas iš metinės rentos mokėjimo būdų, kurį taikant nurodytas asmuo turi teisę iki gyvos galvos gauti po pagrindinio gavėjo mirties likusią rentos dalį.

Žr. bazinė pensija

Žr. bazinė vaistų kaina

Žr. bazinės pensijos minimumas

Žr. bazinis darbo užmokestis

Žr. bazinių pensijų sistema

Draudimo sistema, suteikianti apdraustajam pridėtinių garantijų prie tų, kurios teikiamos bendrąja tvarka.

Pensijų sistema, sukurta papildyti valstybiniam privalomajam pensiniam aprūpinimui.

Darbo užmokestį papildančios, dažnai su dar­buotojo darbo rezultatais siejamos materialinės paskatos, pavyzdžiui, teisė dalyvauti profesinio pensinio aprūpinimo sistemoje, komandiruotpi­nigių mokėjimas, nuolaidų savos įmonės prekėms ir paslaugoms, lengvatinių kreditų, galimybės naudotis poilsiavietėmis, privačių medicinos paslaugų teikimas ir pan.; daugelis šių dalykų yra apmokestinami.

Teikimas išmokų (pensijos bei sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas), padedan­čių gerinti aprūpinimą, gaunamą iš pagrin­dinės įstatymų nustatytos socialinės apsaugos sistemos; gali būti organizuojama privalomai arba savanoriškai, pavyzdžiui, pagal įstatymą, kolektyvinę sutartį ar individualiai.

Išmoka, mokama kaip kitų išmokų priedas.

Piniginė parama (pašalpa), kuri paprastai mokama kartu su kitomis išmokomis.

Sistema, atskirta nuo kitų sistemų bei jas papildanti.

Socialinės apsaugos sistema, kuri teikia ne pagrindines, o papildomąsias išmokas.

Papildomai dirbantiems senatvės bei invalidumo pensininkams nustatytas pajamų dydis, kurio negalima viršyti, nenorint, kad būtu mažinama pensija.

Išmokai gauti pateiktų duomenų tikrinimas siekiant nustatyti paraiškos teisėtumą.

Pagalbos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti tam tikrų visuomenės grupių gerovę.

Parama, teikiama neįgalų vaiką auginančiai šeimai.

Asmuo, įstaiga, įmonė, organizacija, gaunantys paramą (daiktais, pinigais ir pan.).

Asmuo, kuris kreipiasi dėl išmokos skyrimo, dėl dalyvavimo sistemoje ir pan.

Asmenų, pareiškusių norą gauti išmoką, ir asme­nų, turinčių teisę ją gauti, skaičiaus santykis.

Turinčio teisę į išmoką asmens kreipimasis į socialinės apsaugos įstaigą siekiant gauti išmoką.

Reguliari piniginė socialinės apsaugos sistemos garantuojama išmoka, padedanti gavėjui patenkinti būtiniausius poreikius ar kompensuoti nepakankamas pajamas (jeigu gavėjas turi teisę į pašalpą).

Periodiškai daugiavaikei šeimai skiriamos piniginės išmokos, kurios paprastai priklauso nuo vaikų skaičiaus, jų amžiaus arba nuo vaikų turinčios šeimos pajamų.

Vienkartinė pašalpa, mokama lygiomis dali­mis dėl nelaimingo atsitikimo darbe mirusio asmens šeimos nariams iš lėšų tos įmonės, kurioje, pažeidus norminius darbų saugos aktus, įvyko mirtinis nelaimingas atsitikimas.

Socialinė išmoka, mokama tik asmenims, kurių lėšos yra patikrintos ir neviršija nustatytos ribos.

Pašalpa, mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų, kai kito nėra.

1948 m. įkurta specializuota Jungtinių Tautų Organizacijos tarnyba, kuri plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą, siekdama gerinti žmonių sveikatos sąlygas visame pasaulyje.

Samdomas ar savarankiškai kitoje valstybėje negu nuolat gyvena dirbantis asmuo, kasdien arba bent kartą per savaitę grįžtantis namo per sieną.

Sąlyga, keliama tam tikrų (dažnai bedarbio) išmokų (pavyzdžiui, bedarbio pašalpos) gavėjui būti pasirengusiam dirbti įprastą darbo savaitę mokamą darbą arba užsiimti profesiniu mokymusi.

Galimo išėjimo į pensiją amžiaus ribos (paprastai 60–65 metai).

Galimybė pasirinkti ėjimo į pensiją amžių.

Skirtingo amžiaus asmenų grupių išsidėsty­mas šalyje, regione ar kt.

Pagalba, teikiama nuo nepagydomos ligos mirštančiam asmeniui ir apimanti simptomų kontrolę, skausmo malšinimo priemones ir psichologinę bei socialinę paramą jam pačiam, jo artimiesiems bei giminėms.

Stacionarinė medicinos įstaiga, kurioje rūpinamasi nepagydomais ligoniais.

Sveikatos priežiūros ir globos paslaugų teikimo lygis arba joms nustatyti reikalavimai.

Laisva, neribota galimybė gauti paslaugas, pavyzdžiui, nemokamas medicinos paslaugas.

Paslaugų teikimo bei išteklių paskirstymo tvarkymas siekiant sistemos efektyvumo.

Sveikatos priežiūros ir kitų socialinių paslaugų poveikis (paprastai turimas galvoje teigiamas).

Būdai, kuriais laiduojamas medicinos paslaugų apdraustiesiems teikimas; skiriami tiesioginiai (paslaugas teikia sveikatos draudimo įstaigų ar fondų sveikatos įstaigos) ir netiesioginiai (sveikatos draudimo įstaigos paslaugas užsako iš kitų teikėjų) paslaugų teikimo būdai.

Institucija (taryba, komitetas ir pan.), kuri gali tik patarti ir neturi teisės spręsti.

Dokumentas, kuriuo patvirtinama ar įrodoma asmens tapatybė ir (ar) teisė.

Darbas, atliekamas sveikatai pavojingomis bei kenksmingomis sąlygomis, galintis pakenkti darbuotojo sveikatai.

Priemoka, mokama darbuotojams, dirbantiems kenksmingomis, pavojingomis darbo sąlygomis.

Periodinės išmokos senatvėje (paprastai mokamos iki gyvos galvos), taip pat invalidumo, maitintojo netekimo bei ypatingų asmens nuopelnų atvejais.

Pensija, mokama iki pensininko mirties.

Kai kuriose valstybėse nustatyta tvarka, kad teisė į pensiją yra dalijama abiem ištuoktiniams.

Koeficientas, kuriuo nustatomas skirtingų rūšių pensijos dydis senatvės pensijos atžvilgiu arba vienos rūšies pensijos dydis bazinės (pamatinės) pensijos atžvilgiu.

Nuostata, pagal kurią teisė į pensija negali būti perleidžiama vieno asmens kitam.

Speciali papildoma išmoka invalidumo arba senatvės pensijos gavėjams.

Socialinio draudimo sistemoje susidaranti padėtis, kai vienos rūšies pensijos gavėjas pareiškia norą gauti kitos rūšies pensiją, kurios teisę yra įgijęs (pavyzdžiui, invalidumo pensija gali būti keičiama senatvės pensija asmeniui, sulaukusiam pensinio amžiaus).

Pagrindiniai pensijų tipai, pagal kuriuos pensija skiriama dėl senatvės (senatvės pensija), dėl sumažėjusio gebėjimo užsidirbti (invalidumo pensija) ir dėl maitintojo mirties (našlių ir našlaičių pensijos).

Matematinis pensijos dydžio nustatymas pagal formulę.

Pensinio draudimo sistema, kurioje darbuotojų arba jų vardu įmokėtos įmokos yra investuojamos į specialų fondą, iš kurio ateityje jiems bus mokamos pensijos (taip pat ir metinės rentos pavidalu).

Daugiau negu viena pensija, gaunama vienu metu.

Teisės aktu įteisintas sprendimas nukelti ėjimo į senatvės pensiją amžių toliau.

Teisės aktu įteisintas sprendimas paankstinti ėjimo į senatvės pensiją amžių.

Visuma teisinių nuostatų, susijusių su asmenų aprūpinimu senatvėje (įskaitant valstybinį, įmonių bei individualų aprūpinimą).

Aprūpinimo sistema, teikianti piniginę paramą senatvėje.

Amžius, kurį suėję asmenys turi teisę nu­traukti darbo santykius ir gauti garantuojamas nustatytas pajamas (pensiją); dažnai sutampa su senatvės pensijos amžiumi.

Socialinės apsaugos sistema, kuriai veikiant pensijos mokamos pagal socialinio draudimo principus.

Draudimas, garantuojantis po apdraustojo mirties pensijos mokėjimą našlei (našliui).

Sunkiai sergančių ar neįgalių asmenų nuolatinės priežiūros ir globos įstaiga.

Laiko tarpas tarp dviejų pastovių keičiamos sistemos būsenų, pavyzdžiui, laikas nuo naujo pensijų įstatymo priėmimo iki jo nuostatų įgyvendinimo.

Asmuo, kuriam perduodama teisė ar nuosavybė.

Tam tikrais laiko tarpais mokama išmoka.

Tam tikrais laiko tarpais atliekamas mokėjimas.

Prekių ar paslaugų kiekis, kurį galima gauti už tam tikrą piniginį vienetą ar pinigų sumą, pavyzdžiui, mėnesines pajamas, uždarbį.

Žr. migrantas, -ė

Žr. migrantų teisių apsauga

Darbdavio išmoka naujai priimtam darbuotojui, skirta išlaidoms, susijusioms su persikėlimu į naują gyvenamąją vietą bei įsikūrimu joje, atlyginti.

Išmokų padidėjimas dėl naujo skaičiavimo.

Pagrindinis socialinės apsaugos principas, ku­rį taikant ištekliai yra perskirstomi tarp visuo­menės narių, pavyzdžiui, vieno asmens socia­linio draudimo įmoka tampa išmoka ar jos dalimi, mokama kitam asmeniui.

Ekonominė padėtis, kuriai esant ištekliai viršija poreikius.

Žr. pertrauktasis darbo stažas

Darbo (profesinės) veiklos laikotarpis, turintis pertraukų (pertrauką) dėl ligos, invalidumo, nedarbo, mokymosi arba vaikų auginimo.

Sąmoningų veiksmų, sukeliančių asmens kančias, sužalojimą arba mirtį, atlikimas.

Asmuo, turintis kurios nors valstybės pilietybę.

Pensija ar kuri kita išmoka, mokama pinigais, įskaitant visas išmokų dalis, jų padidinimą, priedus, išlyginamąsias sumas ir priemokas, taip pat vienkartines išmokas bei atsiskaitymus.

Teismo nutartis dėl alimentų priteisimo vaikui, tėvams ar išsituokusiam sutuoktiniui išlaikyti.

Skubių paprasčiausių pagalbos priemonių ėmi­masis įvykio vietoje ištikus priepuoliui, įvykus nelaimingam atsitikimui ar staiga susirgus; tei­kiama, kol atvyksta gydytojas arba kol nuken­tėjęs asmuo nugabenamas į ligoninę.

Mokėjimo sveikatos paslaugų teikėjams būdas pagal iš anksto (pavyzdžiui, finansinių metų pradžioje) nustatytus įkainius arba finansavimo mastą.

Žr. draudimo liudijimas

Žr. draudimo liudijimo savininkas

Visuomenėje nusistovėjusio vartojimo lygio reikmė; į objektyvius poreikius atsižvelgiama planuojant bei vykdant socialinės apsaugos priemones (skiriama nuo subjektyvių poreikių, arba norų, bei faktiškai perkamų prekių apimties, arba paklausos).

Asmens, šeimos arba gyventojų grupių poreikių vertės nustatymas atsižvelgiant į gyvenimo sąlygas.

Pagrindinis Beveridžo socialinės apsaugos modelio principas, pagal kurį pašalpos turi būti skiriamos atsižvelgiant į poreikius.

Padėtis, kai asmens teisių pagal rasės, tautybės, odos spalvos, lyties ar panašų požymį didinimas vieniems kartu yra tų teisių mažinimas kitiems.

Tikrosios išlaidos, reikalingos būtiniems pirkiniams bei paslaugoms.

Mažiausias asmens arba šeimos gyvybiniams poreikiams tenkinti reikalingų išteklių dydis.

Išmoka skirta nebegaunamoms pajamoms padengti, pavyzdžiui, bedarbio pašalpa, invalidumo arba senatvės pensija.

1) Priemonės, kuriomis siekiama padėti išvengti didelių kliūčių prisitaikant prie socialinio ir savarankiško gyvenimo.

Galimybė naudotis paslaugomis, kurią dažniausiai sudaro valstybė.

Žr. papildomoji išmoka

Išmoka, kaip gyvybės draudimo išmokų dalis, mokama apdraustam asmeniui, sergančiam nepagydoma liga.

Piniginė pašalpa, mokama priešpensinio amžiaus bedarbiams, kol jie sulauks senatvės pensijos amžiaus.

Pensinio amžiaus asmenims teikiami patarimai ir jų rengimas prisitaikyti prie pakitusio gyvenimo būdo.

Bedarbis, kuriam liko ne daugiau kaip penkeri metai iki teisės gauti visą senatvės pensiją.

1) Būklė, kurioje būdamas asmuo pats negali atlikti kurių nors veiksmų (funkcijų) ir dėl to yra fiziškai ar finansiškai priklausomas nuo kito žmogaus ar įstaigos paramos.

Laiko tarpas, kuris pagal teisės normas yra prilyginamas draudimo laikotarpiui ir turi reikšmę įgyjant, išsaugant ir atkuriant teisę į išmokas bei jų dydį.

Nevalstybinė sistema, kurią pripažįsta mokesčius bei pensinį aprūpinimą tvarkančios institucijos (toks statusas paprastai leidžia taikyti mokesčių lengvatas išmokoms).

Nevalstybinė draudimo sistema, grindžiama vien savanorišku asmenų dalyvavimu.

Privačiosios draudimo sistemos draudimo liudijimo savininko mokama (paprastai periodiškai) draudimo įmoka.

Reikalavimas, kad nustatytų grupių darbuotojai gautų papildomas garantijas, be tų, kurias teikia pagrindinė socialinės apsaugos sistema.

Asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka turi apsidrausti arba būti apdraustas.

Papildomasis draudimas, kuriuo darbdaviai bei darbuotojai turi draustis ir tuo atveju, kai jis nėra pagrindinės socialinės apsaugos sistemos dalis.

Įstatymo nustatyta būtinybė periodiškai tikrinti tam tikrus darbus dirbančių asmenų sveikatą; tų asmenų sveikata taip pat tikrinama priimant į darbą, kartais ir nutraukus darbo sutartį.

Bet kuri teisės aktu nustatyta draudimo forma, būtina visiems valstybės gyventojams arba kurioms nors jų grupėms.

Įmokos, kurias turi mokėti pats asmuo arba kurios turi būti mokamos asmens vardu.

Nevalstybinė draudimo įstaiga (bendrovė).

Nevalstybinis draudimas privačioje draudimo įstaigoje (bendrovėje).

Darbdavio organizuota pensinio draudimo sistema, skirta remti darbuotojams senatvės, nelaimingo atsitikimo, ligos ir kitais atvejais.

Tikimybė būti sužalotam dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgti profesine liga.

Tam tikros profesijos darbuotojų organizacija, kolektyviai atstovaujanti savo nariams ir ginanti jų ekonominius bei socialinius interesus.

Tikimybė susirgti profesine liga dėl kenksmingų darbo sąlygų.

Laiko tarpas, kurį asmuo dirba pagal savo profesiją.

Mokomųjų programų, kuriomis siekiama padidinti bedarbių galimybes gauti darbą, vykdymas.

Teorinių profesijos pagrindų mokymas.

Mokymosi, kuriuo gerinami turimi profesiniai sugebėjimai, tęsimas.

Specialistų (pavyzdžiui, gydytojų arba teisi­ninkų) draudimas nuo finansinės atsakomy­bės, susijusios su ieškiniais, iškeliamais dėl klaidų, padarytų teikiant profesinės praktikos paslaugas.

Priemonių, kuriomis siekiama išvengti sveikatos sutrikimų, o jai sutrikus, – išvengti negalios arba nedarbingumo, visuma ir jų taikymas.

Būsimų rodiklių numatymas, remiantis žinomais statistikos duomenimis.

Asmuo, norminamųjų aktų nustatyta tvarka pripažintas neįgaliuoju dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės.

1) Fizinių, protinių, profesinių arba socialinių sugebėjimų grąžinimas arba atgavimas po traumos ar ligos.

Įstaiga, kurioje padedama asmenims grįžti į normalų gyvenimą ir darbą po ligos ar traumos (pavyzdžiui, profilaktoriumas).

Veiksmų planas, kuriuo siekiama grąžinti asmenims galimybę normaliai gyventi bei dirbti.

Raštiška vaistų paruošimo ar vartojimo instrukcija, kurią dažniausiai surašo gydytojas arba vaistininkas.

Paciento mokama nustatyto dydžio vaistų kaina arba jos dalis perkant ambulatorinio gydymo vaistus pagal receptą.

Įvairių gydymo formų, ypač sudėtingais ir brangiai kainuojančiais atvejais, derinimas, siekiant gerinti priežiūrą ir mažinti išlaidas.

Valstybės nustatomos vaistų kainos arba neviršytinas jų dydis, siekiant apsaugoti vartotojus nuo gamintojų ar vaistininkų savavaliavimo rinkoje neigiamų padarinių.

Įpareigojimas būtinai apsidrausti, taikomas tam tikroms asmenų grupėms.

Asmuo, sugrįžęs arba grąžintas į tėvynę.

Atsargoje laikomas fondas, padedantis balansuoti socialinio draudimo institucijų lėšas.

Draudimo įstaigų nustatytas laiko tarpas, per kurį reikia kreiptis dėl draudimo išmokos skyrimo atsitikus draudžiamajam įvykiui.

Teisės, kurios galioja tik nustatytą laiką (nuo – iki).

Asmuo, kurio tikimybė susirgti ar susižaloti yra didelė arba kurio gydymas gali būti brangus.

Mokamų socialinių pašalpų dydis.

Ne pagrindinėje darbovietėje dirbamas darbas, padedantis papildyti pajamas.

Pagal darbo sutartį dirbantis ir atlygį už darbą gaunantis asmuo.

Laiko tarpas, kuris pagal įstatymus yra įskaitomas kaip darbo pagal darbo sutartį laikas.

Visas laikas (ištisinis ar sudėtinis), kurį asmuo dirbo pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu.

Įstaiga, kurioje gydomos tam tikros lėtinės ligos (pavyzdžiui, tuberkuliozė, reumatizmas ir pan.) ir padedama atgauti sveikatą.

Socialinio draudimo fondo įsipareigojimas mokėti išmokas asmeniui, kurį yra apdraudęs kitas socialinio draudimo fondas.

Asmens buvimas vedusio (ištekėjusios), nevedusio (netekėjusios), išsiskyrusio (išsiskyrusios), našlio (našlės).

Dokumentas, kuriuo patvirtinamas vyro ir moters santuokos sudarymas.

Pensininko senatvės pensijos dydis, išreikštas nuošimčiais nuo gauto darbo užmokesčio dydžio nustatytu laikotarpiu (pavyzdžiui, per paskutinius vienerius arba dvejus metus prieš einant į pensiją).

Asmuo, atsisakęs būsto savo noru; socialinės apsaugos atžvilgiu šiai socialinei grupei taip pat reikalinga specifinė bendruomenės pagalba.

Asmuo, kuris savo noru, niekieno neverčiamas imasi kokio nors darbo ar veiklos (pavyzdžiui, dirbantis be atlyginimo valstybinėje ar nevalstybinėje organizacijoje bendruomenės labui).

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva.

Veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo savo noru pasidaro organizacijos nariu.

Papildomojo draudimo sistema, kurią darbdavys pasirenka savo nuožiūra, arba draudimo rūšis, kuria darbuotojas gali draustis savo noru.

Draudimas, kuriuo draustis nėra privalu.

Įmokos, mokamos savo noru, be įsipareigojimo tai daryti.

Papildomos savo noru mokamos įmokos individualaus arba profesinio pensinio aprūpinimo sistemoms, norint padidinti pensiją, kuri bus mokama ateityje.

Darbuotojas, nesusijęs su darbdaviu, dirbantis pats savo nuožiūra; įvairiose šalyse šiai asmenų grupei priskiriami skirtingų profesijų atstovai.

Socialinio aprūpinimo sistemos atžvilgiu – nedarbingo asmens savo noru pasirinktas gyvenimas ne specialiose įstaigose.

Laiko tarpas, kurį pagal įstatymus sudaro individualių įmonių savininkų ir jiems prilygintų kitų savarankiškai dirbančių asmenų darbo laikas.

Padėtis, kurioje būdamas asmuo nebegali gyventi savarankiškai be kitų asmenų priežiūros ir pagalbos.

Papildomojo aprūpinimo sistema, į kurią įeina darbuotojų savitarpio (savišalpos) draudimo fondas, kuriam savo noru gali priklausyti privalomai socialiniu draudimu apdraustas darbuotojas, norėdamas gauti papildomų pašalpų.

Privati, pelno nesiekianti organizacija (bendrija), kurią steigia nariai, norintys gauti išmokų įvairiais ekonominės bei socialinės rizikos atvejais; nariai moka į bendrąjį fondą, iš kurio gauna išmokas; tad draudikai, savišalpos draudimo fondo nariai, tuo pat metu yra apdraustieji ir fondo steigėjai bei savininkai.

Bendras asmenų, grupių ar organizacijų darbas, kurio tikslas padėti vieni kitiems ar siekti bendros naudos.

Veiklus įvairių asmenų arba socialinių grupių vieningumas (solidarumas) bei kitų rėmimas, padedantis spręsti individualias bei kolektyvines problemas.

Socialinio draudimo tvarkymo principas, pagal kurį valdant draudimo fondą dalyvauja darbuoto­jų ir darbdavių atstovai (taip pat pensininkų atstovai pensinio draudimo sistemose).

Grupė kartu gyvenančių ir bendrai tvarkančių namų ūkį asmenų, susijusių santuokos bei giminystės ryšiais.

Asmens būklė kitų šeimos narių atžvilgiu (tėvas, motina, vaikas).

Žr. namų galva

Žr. bendrosios praktikos gydytojas

Išmokos, skirtos vaikus auginančiai šeimai.

Teisės aktai, kuriais tvarkomos šeimoms skiriamos išmokos.

Asmuo, pragyvenantis iš savo pajamų ir išlaikantis šeimą.

Nuolatinė priežiūra, kurią vieni kitiems (vaikams, invalidams arba pagyvenusiems asmenims) teikia šeimos nariai.